- palikinėti
- palikinė́ti iter. palikti II 1: Žinosi, kad svetur nieko nereikia palikinė́t Sb. \ likinėti; atlikinėti; palikinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
palikinėti — vksm. Àš nepalikinėju vaikų̃ vienų̃ namiẽ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
palikdinėti — tr. 1. palikinėti vietoje, neimti su savimi išvykstant: Tie, kurie ėjo dirbti, rūpesčius palikdinėjo namie rš. 2. palikinėti neliestą, nepaimtą: Išsivarė gyvulius, mumi nepalikdinėjo Krm. Jų tėvai palikdinėjo miško Srj. likdinėti; atlikdinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlikinėti — iter. atlikti. 1. dirbti (darbą), vykdyti (pareigas): Visus ūkio reikalus tvarkė pats Daubaras, o žentas atlikinėjo lažą ir prievoles dvarui V.Myk Put. Jis sąžiningai atlikinėjo savo pareigas rš. Visi jie atlikinėjo įvairias apeigas rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
palaikinėti — iter. palaikyti. 1. paturėti rankomis, norint palengvinti kam išsilaikyti kokioje nors padėtyje: Jis vienas mane gelbėjo ir palaikinėjo Msn. Palaikinėjo einantį draugą, kad nepargriūtų rš. 2. palikinėti, nenaikinti: Ale vagų dabar nepalaikinė[ja] … Dictionary of the Lithuanian Language
palikdyti — tr. 1. Ch3Moz2,13 pamiršti paimti; nepavartoti; palikinėti. 2. liepti, priversti būti vietoje, neleisti išeiti: Motina palikdė namiepi vienus mažus vaikus TDrIV293 (Vlk). 3. palikti neliestą, nekliudytą: Senelis visa ką apžiūrėjo ir parodė, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
palikioti — tr. palikinėti: Ir tetulė nepalikiotų be pietų rš. Paskui buvo uždrausta ir baltos vietos palikioti Vaižg. likioti; palikioti … Dictionary of the Lithuanian Language
pirštuoti — pirštuoti, uoja, ãvo tr. palikinėti pirštų žymes … Dictionary of the Lithuanian Language